- pasunkti
- 2 pasuñkti intr.
1. Š, Rtr, KŽ pasidaryti sunkiam, sunkesniam, didesnio svorio: Ta našta man pasuñko K. Ar pasunko grynas abrakėlis? JV502.
2. Ser, NdŽ, Rod, Lp, Sg, Dov pasidaryti varginančiam: Tas darbas man pasuñksta KII143. Na, mamužait, ar jums darbas dar nepasunksta? LC1880,22. Aš turėjau atsikartotinai kosėti, ir atsikvėpimas pasunko prš. ║ pasidaryti sunku, varginga ką atlikti, patirti, išgyventi: Po visam nieko neturinčiajai motinai gana pasunko šį mudrųjį septynmetį vaiką išlaikyti LC1888,19. Namiej atsirado jam skaudėjimų ir pasunko oro gauti prš. Nueit į Galzdonus (kaimas) man pasuñksta Vlkš. Man pasunkst vargai sunkieji prš. Žmonėms pasuñkdavo, tai jie viską ir mesdavo Smln. Pasuñko gyvent: tų litų vis nėr ir nėr Srv. Pasuñktų žmonims, ka taip reiktų dirbti Vn. Nežinia, ar ir te nepasuñks Mrp.
3. Lp, Rod, Sg pasidaryti sunkiam, vargingam, pablogėti, suprastėti: Per karą pasuñko laikai Rmš. Sunktè pasuñko gadynė, čėsai, ir todėl paleido gyvenimą tėvai mūsų J. Labai pasuñko metai: javai neužderėjo, gyvuliai pigūs Ukm. Gyvenimo aplinkybės kartais pasunksta J.Jabl. Kai palijo, kelias pasuñko Užp. Kelionė tą kartą labai pasunko prš.
4. pasijusti pavargusiam, apsunkti: Visada in vakarą žmogus pasunkstì Ktk.
5. pasidaryti slegiančiam, tvankiam (apie orą): Pamėlęs, pasunkęs kambario oras jau buvo Stasiui vos pakeliamas rš.
6. pasidaryti sunkiai (apie nėščią, vesiančią): Kumelė jų pasunkusi, greit kumeliuotis turi J.Balt.
◊ šìrdžiai (ant širdiẽs) pasuñko pasidarė neramu, apėmė rūpestis: Klausčiau aš tavęs, jaunas broleli, kas tau labai parūpo ir širdelei pasunko KlvD12. Man pasunko ant širdelės ir daugel nerimų (d.) Š(Rs).\ sunkti; apsunkti; įsunkti; nusunkti; pasunkti; prasunkti; prisunkti
Dictionary of the Lithuanian Language.